Balso problemos kelia grėsmę mokytojų sveikatai

Mokytojai turi šaukti taip garsiai, kaip važiuoja krovininis traukinys (80–85 dB), kad būtų girdimi, nes klasėse, kuriose nėra akustinės įrangos, vidutinis triukšmo lygis siekia 64 dB.

Dėl to atsiranda balso sutrikimų. Nors mokytojai darbo rinkoje sudaro tik nedidelę dalį, atliekant tyrimus, kurių metu buvo vertinami įvairių sričių darbuotojų balso sutrikimai, nuolat nustatoma, kad mokytojams kyla itin daug balso problemų.

Įrodyta, kad pasiekus A klasės garso sugertį, triukšmas klasėje susilpnėja 10dB, todėl suvokiamas triukšmo lygis sumažėja perpus. Tai reiškia, jog daugiau nebereikia šaukti, kad mokiniai efektyviai mokytųsi, išgirstų, suprastų ir išmoktų.

Balso problemų pasekmės mokytojų profesiniam gyvenimui

(Tyrimas truko 1 metus, jame dalyvavo 2400 dalyvių)

Naujos triukšmo klasėje vertinimo išvados

Mokslininkai padarė novatorišką išvadą, kad daugiausia triukšmo mokyklų klasėse sukelia ne lėktuvų, traukinių ar automobilių skleidžiamas garsas, o patys įvairias mokymosi užduotis atliekantys mokiniai.

Sumontavus lubas iš A klasės garso sugerties medžiagų, rezultatas buvo daug geresnis, nei tikėtasi. Teoriškai, tokių lubų garso sugertis buvo tik 3 dB, tačiau mokytojų ir mokinių elgesys klasėje iš tikrųjų pasikeitė. Dabar visi galėjo išgirsti ir suprasti vieni kitus nekeldami balso, todėl mokiniai ir mokytojai iš karto kalbėjo tyliau. Tiesą sakant, kalbos garsumas sumažėjo 7 dB, o dėl iš viso 10 dB sumažėjusio triukšmo perpus sumažėjo ir suvokiamas triukšmo lygis.

Tyrimai atskleidė, kad mažesnis triukšmas klasėse teigiamai veikia nuotaiką, streso lygį ir, svarbiausia, mokymosi gebėjimus.

Triukšmo poveikis nuotaikai

Visuotinai pripažinta, kad triukšmas turi įtakos mūsų gebėjimui mokytis ir suprasti. Be to, moksliniai tyrimai atskleidė, kad triukšmas veikia mūsų nuotaiką ir elgesį. Atliekant vieną tyrimą buvo vertinamas mokinių susierzinimas klasėse, kuriose buvo skirtinga reverberacijos trukmė (RT). Didelė reverberacijos trukmė turi įtakos kalbos aiškumui, todėl paprastai reikia pakelti balsą, kad būtumėte išgirsti. Kai vienas asmuo pradeda kalbėti garsiau, visi kiti seka jo pavyzdžiu ir bendras triukšmo lygis dar labiau padidėja.

Didesnė reverberacijos trukmė turėjo akivaizdų poveikį mokinių nuotaikai bei mokinių ir mokytojų santykiams.

Pasiekus A klasės garso sugertį, reverberacijos trukmė sumažėja, o tai sumažina triukšmą maždaug 3 dB. Ji taip pat turi teigiamą poveikį mokinių elgesiui, nes esant mažesniam aidėjimui mokiniai yra linkę kalbėti tyliau – taip garso lygis sumažėja dar 7 dB. Garsumui patalpoje iš viso sumažėjus 10dB, suvokiamas triukšmo lygis sumažėja perpus.

Įrodyta, kad tai palankiai veikia mokinių nuotaiką ir mokymosi gebėjimus bei mažina stresą.

Mokinių susierzinimo mažėjimas mažinant reverberacijos trukmę (RT)

Palyginus „teigiamų“ atsakymų procentą į klausimą „Klasiokai elgiasi triukšmingai“ (buvo klausiama, kai aidas žemas, vidutinis ar didelis), matyti, kad mokiniai pastebi triukšmingesnį elgesį, kai aidas didėja.

Gera akustika mažina širdies susitraukimų dažnį

Supratę, kad 80 proc. mokytojų dėl triukšmo patiria stresą, mokslininkai nusprendė išsiaiškinti, ar įmanoma sumažinti šį streso lygį pagerinus akustinę aplinką.

Jie taip pat siekė išsiaiškinti, kaip triukšmas klasėje iš tikrųjų veikia mokytojus ir mokinius pamokų metu.

Koks buvo rezultatas? Sukūrus A klasės garsą slopinančią akustinę aplinką, mokytojų širdies ritmas sulėtėja net dešimčia dūžių per minutę.

Kaip tai įmanoma?

Klasėje, kurioje prasta akustika, sklindantis garsas sustiprėja atšokdamas nuo atspindinčių lubų ir sienų. Dėl to atsiranda foninis triukšmas, kuris iškraipo kalbą. Pamokai (ar dienai) tęsiantis, tokia aplinka dažnai kelia vis didesnį stresą.

"Širdies susitraukimų dažnis yra medicinos pripažintas stresorius."

- Dr Gerhart Tiesler

Triukšmo ir aido slopinimas mažina stresą

Akustinės aplinkos gerinimas padeda ugdymo erdvėse sukurti tylesnę aplinką, kurioje visi jaučiasi ramiau. Dėl to sumažėja triukšmo lygis ir širdies susitraukimų dažnis.

Triukšmo ir kalbos santykis

Kad būtų galima suprasti, kas yra sakoma klasėje, kalba turi aiškiai skirtis nuo foninio triukšmo. Šis kalbos ir triukšmo santykis vadinamas signalo ir triukšmo santykiu (SNR), o skirtumas tarp signalo ir triukšmo matuojamas decibelais (dB).

Vidutinis triukšmo lygis klasėje, kurioje nėra garso sugertį gerinančių priemonių, yra 64 dB, todėl pasiekti patenkinamą 15–20 dB SNR labai sunku. Norėdamas būti išgirstas, mokytojas turėtų šaukti taip garsiai, kaip dirba vejapjovė (85 dB).

Įrodyta, kad pasiekus A klasės garso sugertį, triukšmas klasėje susilpnėja iki 10 dB, todėl suvokiamas triukšmo lygis sumažėja perpus. Tai palankiai veikia SNR ir kalbos suprantamumą, todėl tampa lengviau kalbėti, girdėti, suprasti ir mokytis.

Jaunesniems mokiniams reikia didesnio signalo ir triukšmo santykio

Atlikus kalbos suprantamumo tyrimą nustatyta, kad vyresniems vaikams  (11metų amžiaus) pakankamu gali būti laikomas 15 dB SNR, tačiau norint užtikrinti tinkamą kalbos suprantamumą mažesniems (6 metų) vaikams, reikia net 20 dB SNR.

Taigi mažesni ir specialiųjų klausos poreikių turintys vaikai yra pažeidžiami klausytojai, o akustinės priemonės, didinančios SNR ir darančios mokymosi aplinką prieinamesnę visiems joje esantiems vaikams, jiems gali būti naudingiausios.

Triukšmas trikdo pažinimo procesus

Gana akivaizdu, kad triukšmingoje klasėje sunku išgirsti informaciją, tačiau tyrimai atskleidė, kad triukšmas taip pat trukdo ir mąstyti.

Vieno tyrimo metu mokiniai turėjo atlikti standartizuotus anglų kalbos ir matematikos testus patalpose, kuriose buvo skirtingas triukšmo lygis. Rezultatai parodė, kad sustiprinus triukšmą iki įprastose klasėse esančio triukšmo lygio, abiejų dalykų rezultatai akivaizdžiai suprastėjo, ypač neigiamai triukšmas paveikė anglų kalbos testo rezultatus.

Be to, tuos pačius testus turėjo atlikti specialiųjų ugdymosi poreikių turintys mokiniai. Tai buvo ne tik klausos problemų turintys mokiniai, bet ir mokiniai, turintys dėmesio sutrikimų ar besimokantys ne gimtąja kalba.

Buvo nustatyta, kad neigiamas poveikis specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems vaikams buvo didesnis, palyginti su įprastai besimokančiais mokiniais. Ypač tai pasireiškė, kai triukšmo lygis pasiekė 65 dB.

Deja, standartinis triukšmo lygis klasėse be specialių garso absorbcijos priemonių vidutiniškai yra 64 dB, todėl geros garso absorbcijos poreikis yra akivaizdus. Gera akustinė aplinka apskritai yra svarbi mokiniams, tačiau ji ypač reikšminga tampa norint sukurti tokią mokymosi aplinką, kurioje kiekvienam būtų suteikiamos lygios galimybės atsiskleisti.

Mokytojų balso problemos

Kad vaikai gerai girdėtų balsą patalpoje, kurioje yra foninis triukšmas, balsas turėtų skambėti gerokai garsiau (maždaug 15–20 dB garsiau už foninį triukšmą). Daugumoje klasių be specialių akustinę aplinką gerinančių priemonių vidutinis foninis triukšmas yra 64 dB. Tai reiškia, kad norėdami būti išgirsti mokytojai turėtų šaukti taip garsiai, kaip veikia elektrinis gręžtuvas (85 dB).

Dėl to atsiranda balso sutrikimų. Palyginus mokytojų ir kitų profesijų darbuotojų balso problemų mastą nustatyta, kad mokytojams tokių problemų kyla kur kas daugiau. Pavyzdžiui, vienas tyrimas atskleidė, kad apie balso problemas pranešė net 32 proc. mokytojų, o ne mokytojų grupėje balso sutrikimai vargino vos 1 proc. tiriamųjų.

Mokytojams buvo užregistruota daug daugiau balso pažeidimo atvejų. Atlikus kitą tyrimą nustatyta, kad net 65 proc. apklaustų mokytojų pranešė apie balso įtampos simptomus (palyginti su 2 proc. kitų profesijų atstovų).

Tai aiškiai parodo, kad mokytojai stengiasi, jog jų balsas būtų išgirstas nepaisant klasės triukšmo. Remiantis daugelio mokytojų balso sveikatos tyrimų duomenimis, su balsu susijusių problemų tikimybė mokytojams yra bent du kartus didesnė nei kitų profesijų atstovams.

Kodėl žmonės gerdami kavą pakelia balsą?

Šį reiškinį tikriausiai yra patyręs beveik kiekvienas. Taip nutinka, kai grupė žmonių kalbasi triukšmingoje aplinkoje, pavyzdžiui, kavinėje, vakarėlyje ar klasėje. Veikiami foninio triukšmo žmonės nevalingai ima kalbėti garsiau, tankiau ir intensyviau. Be to, kai vienas asmuo pradeda kalbėti garsiau, visi kiti seka jo pavyzdžiu ir bendras triukšmo lygis dar labiau padidėja.

Minėtą poveikį galima sumažinti naudojant efektyvias garso sugerties priemones. Tyrimai atskleidė, kad A klasės garso sugerties lubos, kurių teorinis garso slopinimo efektas yra 3 dB, paskatino mokinius nuleisti balsus net 7 dB. Taip garso lygis patalpoje iš viso sumažėjo 10 dB, o suvokiamas triukšmo lygis – perpus. Šis „kavinės efektui“ atvirkštinis poveikis kartais vadinamas „bibliotekos efektu“.

Tyrimai atskleidė, kad mažesnis triukšmas klasėse palankiai veikia nuotaiką, streso lygį ir, svarbiausia, mokymosi gebėjimus. Be to, tylesnė ugdymo aplinka padeda išvengti balso sutrikimų ir geriau suprasti, kas yra sakoma.

Kaip triukšmas veikia rezultatus?

Didelis triukšmo lygis klasėje turi neigiamos įtakos mokymosi rezultatams. Tai buvo įrodyta daugybe tyrimų.

Pavyzdžiui, atlikdami vieną tyrimą mokslininkai lygino dviejų skirtingų aplinkų pradinių klasių mokinių testų rezultatus. Vienoje patalpoje foninis triukšmas buvo tylus, o kitoje – daugumoje klasių vyraujantis, maždaug 65 dB triukšmas.

Buvo nustatyta, kad tipiškas triukšmas klasėje turėjo didelę neigiamą įtaką kalbos ir pažintinių gebėjimų testų rezultatams.

Kitas atliktas tyrimas atskleidė, kad sumontavus A klasės garsą sugeriančias lubas ir sienų plokštes mokiniai kalbos suvokimo užduotį atliko net 35 proc. geriau. Įrengus minėtas akustinės aplinkos gerinimo priemones, triukšmo lygis sumažėjo iki 10 dB, taigi suvokiamas triukšmo lygis sumažėjo perpus.

„Klasėse, su akustiniais sprendimais, dirbantys darbuotojai sako, kad skirtumas yra didžiulis. Jie ne tik neturi šaukti, kad būtų išgirsti, bet ir paprastai yra ramesnė, tylesnė ir labiau atsipalaidavusi atmosfera."

      – Balgreen pradinės mokyklos vadovė Catherine Douglas