Kaip įgyti 15 papildomų minučių mokymui kiekvieną savaitę

Kabamosios akustinės lubos buvo įrengtos Švedijos vidurinėje mokykloje penktokų klasėje. Nebuvo atlikta jokių kitų patapos akustikos pakeitimų. Mokytojas matavo, kiek laiko užtrunka, kol mokiniai sueina į klasę ir susėda, kad būtų galima pradėti pamoką. Šie matavimai buvo lyginami su atliktais prieš įrengiant lubas.

Rezultatai neabejotini: prieš pakeitimą mokytojas pamoką galėdavo pradėti vidutiniškai po 2 minučių ir 18 sekundžių.

Įrengus lubas, pasiruošimas užtrukdavo 1 minutę ir 17 sekundžių – išlošiama beveik minutė arba 44 proc., t.y. beveik pusė laiko. Kadangi mokiniai vietas klasėje užima 15 kartų per savaitę, tai reiškia, kad efektyvaus mokymo laikas pratęsiamas 15 minučių per savaitę.  

Žinių spragos pašalinimas

Tyrimas buvo atliekamas rengiant diplominį darbą statybų technologijos ir dizaino / ekonomikos srityje. Darbo vadovas Svante Granqvist pabrėžia, kad jo studentų požiūris buvo rimtas ir visapusiškas.

„Tai buvo tik vienos klasės tyrimas, bet jo duomenys tokie įdomūs, kad turime paskatą atlikti ir daugiau panašių tyrimų.“

Sebastian Holm, kuris tyrimą atliko su Petra Lagerberg, aiškina, kad rengdami tyrimą, jie atrado šios srities žinių spragą.

„Nėra ankstesnių tyrimų, kuriuose būtų atlikti jungtiniai garso (pvz., kalbos perdavimo indekso (STI)) ir subjektyvaus klausymosi testai. Todėl įtraukėme tyrimą, vadinamą Hagermano sakiniais, kurio metu mokiniai turėjo klausytis specialiai paruoštų sakinių ir užrašyti, ką suprato. Skirtingų tyrimų rezultatai vieni kitus patvirtina, o tai tyrimui prideda mokslinės svarbos.“nbsp;

Konkretūs reikalavimai klasei

Holm ir Lagerberg tyrimą atliko penktokų klasėje, kuri atitiko tam tikrus tyrimui keliamus reikalavimus.

„Svarbu turėti tinkamą amžiaus grupę. Jų klausa turi būti pakankamai išsivysčiusi, todėl nenorėjome tirti mokinių, kurie yra per jauni. Pamokas turėjo būti įmanoma išmatuoti, jose turėjo būti dėstomi konkretūs dalykai ir laikui bėgant išlikti panašios sąlygos.“

Penkta klasė Švedijos mokyklų sistemoje atitinka šiuos reikalavimus: viena klasė vienoje auditorijoje, bet su atskiromis konkrečių dalykų pamokomis pasikartojančiais laiko tarpsniais. Kitas esminis veiksnys buvo galimybė susieti rezultatus su atliktu veiksmu: akustinių lubų įrengimu.

“„Įrengus akustines lubas, dažniausiai taip pat pasikeičia ir vėdinimo sistema, kuri turi įtakos patalpos akustikai. Šiuo atveju fono triukšmo lygis jau buvo geras, todėl galėjome susieti pokyčius būtent su pagerinta akustika.“ 

Lengvai pateisinamos išlaidos

Tyrimo tikslas buvo išsiaiškinti, ar akustikos pagerinimas klasėje gali atnešti socialinės ir ekonominės naudos.

„Manau, parodėme, kad tai lemia socialinius ir ekonominius patobulinimus. Tai aiškiai nustatytas rezultatas, kurį kiekvienas gali suprasti ir pasinaudoti pagrįsdamas akustinių lubų įrengimo išlaidas.“

Šiuo konkrečiu atveju išlaidos siekė maždaug 8 500 EUR* (daugiau kaip tris kartus brangiau nei tipinės naujame pastate įrengtos klasės lubos), įskaitant griovimo darbus ir kompensaciją už gana nemažus viršvalandžius dėl trumpų terminų. Vis dėlto tai maždaug atitinka metines išlaidas, tenkančias vienam mokiniui Švedijos privalomojo švietimo sistemoje. Jei per lubų naudojimo trukmę bent vienam mokiniui nebereikės kartoti kurso dėl geresnės mokymo aplinkos, net šios vienetinės daug kainuojančios lubos atsipirks.

Pagal Holm, kalba eina ne tik apie trumpalaikį finansinį taupymą:

„Jūsų klasė bus ramesnė, bus mažiau streso, o mokiniai bus labiau susikaupę. Manau, kad didžiausias šios patobulintos akustikos privalumas yra tas, kad ji gali padėti sukurti geresnę, darnesnę atmosferą klasėje ir neutralizuoti atskirtį.“

„Jei esate efektyvesni, komandinis darbas tampa paprastesnis. Iš to visi gali gauti daug naudos.“

Geresnė patalpos akustika yra lemiamas veiksnys

Taikant laiko, per kurį klasė susėda pamokai, matavimo metodą, itin pasikliaujama tuo, kad mokytojas teisingai atliks matavimus.

„Jis tiksliai suprato, ką reikia daryti. Panašius matavimus jis atliko ir anksčiau, ir kiekvieną kartą stengėsi atidžiai matuoti tokiu pačiu būdu. Viena iš tyrimo stipriųjų pusių ta, jog atlikome pakankamai matavimų, kad tyrimas būtų statistiškai patikimas.“

Tyrimo rezultatai viršijo Holm ir Lagerberg lūkesčius.

„Pagerėjimas buvo tikrai didelis. Manau, kad Lombardo efektas** turėjo didelį poveikį rezultatams. Triukšmas generuoja triukšmą – vienas asmuo kelia balsą, tada kitas ir t. t. Sumažindami aidėjimo trukmę, sumažiname triukšmo lygį“, – aiškina Holm.

Prieš pakeitimą ir po jo mokiniai buvo paprašyti užpildyti apklausą apie tai, kaip jie supranta klasės akustiką.

„Tai taip pat parodo, kad patalpos akustika pagerėjo. Klasė dabar suvokiama kaip erdvė, kurioje būti maloniau“, – sako Lagerberg. 

Nauda pamokos metu

Granqvist mano, kad tyrimas leidžia finansiniu požiūriu apskaičiuoti prastos akustikos kainą prarasto mokymo laiko forma.

„Aš taip pat manau, kad tai patogumo klausimas. Mokiniams, turintiems dėmesio sutrikimų, pvz., ADHD, arba kuriems švedų kalba yra antroji, sunkiau mokytis triukšmingoje aplinkoje.

Laiko, skirto pamokai pradėti, sutrumpinimas perpus yra didelis patobulinimas“, sako Granqvist.

„Bet tai susiję ne tik su laiku. Tai taip pat skatina klasę susėsti pamokai savo noru. Tai gali persiduoti ir likusiai pamokos daliai. Tyrimai rodo, kad mokytojui lengviau užmegzti ryšį su mokiniais, o tai turėtų atnešti naudos visos pamokos metu.“

Tekstas: Lars Wirtén

Nuotraukos: Anette Persson and Image Source Limited

* Statant naują pastatą, numatomos diegimo išlaidos bus žymiai mažesnės, maždaug 2 500 EUR.

** Lombardo efektas – mūsų polinkis kelti balsą, kai aplinkos triukšmo lygis yra aukštas.