Tankumas ir pertvaros – esminiai gero atvirojo tipo biuro bruožai

Nigelas Oselandas labai palaiko diferencijuoto atvirojo biuro (vok. Bürolandschaft) koncepciją. Tai atvirojo tipo biuras, kuriame yra mažesnių, pusiau privačių zonų, įvairių pertvarų (pavyzdžiui, iš augalų), mažų, tylių kabinetų, poilsio erdvių ir pan. Apklausa patvirtino jo įsitikinimą dėl diferencijuoto biuro.

„Tai galima palyginti su energijos vartojimo efektyvumu. Negali sutaupyti paprasčiausiai išjungdamas šildymą, ventiliaciją ir šviesą. Žinoma, tada energijos sąnaudos bus minimalios, tačiau žmonės negalės efektyviai dirbti, todėl taip nedarome. Patalpų valdytojas turi rasti optimalų sprendimą, kad darbo vieta būtų pakankamai patogi ir palaikytų žmonių produktyvumą už mažiausią kainą. Tas pats taikoma ir pačiai erdvei. Jei turi kelis laisvus kvadratinius metrus, negali ten tiesiog įgrūsti daugiau žmonių. Reikia rasti pusiausvyros tašką. Esu tikras, kad diferencijuotas atvirojo tipo biuras yra arčiausiai to pusiausvyros taško.“

Du pagrindiniai kintamieji siekiant kokybės

Darbo vietų dizaino įvairovė apima platų spektrą – nuo atvirojo tipo biurų iki privačių kabinetų. Nigelas Oselandas išskiria du pagrindinius kintamuosius, kurie nulemia suvokiamą darbo vietos kokybę, t. y. tankumą ir pertvaras.

„Bėgant metams žiniasklaidoje būta daug straipsnių, aiškinančių, kokie blogi yra atvirojo tipo biurai. Girdime, kad jie niekam tikę ar net toksiški ir gali mus susargdinti. Manau, kad žiniasklaida kalba apie blogai suplanuotas atvirojo tipo erdves, kur yra didelis žmonių tankumas ir nėra pertvarų. Tačiau tyrimai nerodo, kad atvirojo tipo biuras būtų blogesnis nei bet kuri kita aplinka. Iš tiesų viskas priklauso nuo to, kaip biuras yra suprojektuotas žmonių tankumo ir pertvarų atžvilgiu, o tai yra susiję su kaina.“

Pasak Oselando, problema yra ta, kad atvirojo tipo biuras suvokiamas kaip tankiai užpildyta erdvė su stalų eilėmis, į kurią biurų vadovai bando sugrūsti kuo daugiau žmonių, kad sutaupytų patalpų išlaikymo sąnaudų.

Erdvės poreikis

„Jie pamiršta, kad erdvė yra mūsų geriausias draugas. Šiuo pandemijos laikotarpiu yra akivaizdu, kad mums būtina erdvė bei atstumas, kad sumažintume infekcijos plitimą. Erdvė būtina ir dėl garso sklidimo bei oro kokybės, ir dėl galimybės sutelkti dėmesį bei susikaupti. Galiausiai viskas priklauso nuo tankumo ir pertvarų.“

Tačiau vien tik kaina nėra racionalus argumentas atsisakant investuoti į diferencijuotą darbo vietos dizainą, kuris būtų pritaikytas tiek ekstravertams, tiek intravertams.

„Kad galėtume sumokėti už pastatų sąnaudas, mums reikia vos penkiais procentais pagerinti veiklos našumą“, – teigia Nigelas Oselandas.

Vadovai mieliau renkasi dalijimąsi darbo vieta

Pusė apklausos respondentų buvo vadovai, dėl to Nigelą Oselandą dar labiau nustebino privačių kabinetų nepopuliarumas.

„Tiesą sakant, vadovai mažiausiai pageidauja privačių kabinetų. Jiems patinka dirbti lanksčiai ir dalytis darbo vieta, o administracijos ir pagalbiniam personalui tikrai nepatinka dalytis darbo stalu. Jiems reikalingas savas stalas. Tačiau jiems patinka diferencijuoti biurai ir tam tikrai daliai – privatūs kabinetai.“

Kita vertus, mokslininkai pirmenybę teikia privatiems kabinetams.

„Jiems nepatinka atvirojo tipo biurai, tačiau jiems iš dalies priimtini diferencijuoti biurai ir lanksčios darbo sąlygos.“

Taigi nepriklausomai nuo pareigų, amžiaus ir asmenybės tipo, diferencijuotas biuras priimtinas daugumai darbuotojų. Apklausoje skirtingos darbo vietos pagal priimtinumą vertinamos tokia tvarka:

1. diferencijuotas biuras;
2. lanksčiu darbu (veikla) grindžiamas biuro dizainas;
3. darbas iš namų;
4. atvirojo tipo biuras;
5. dalijimasis darbo stalu;
6. privatus kabinetas.

Atvirojo tipo biurų dizaino įvairovė

Apklausa rodo, kad nereikėtų kalbėti apie atvirojo tipo biurą kaip apie universalią koncepciją. Atvirojo tipo biuro idėja apima platų įvairaus dizaino variantų ir sprendimų spektrą. Be to, skirtingi biuro dizaino ir koncepcijų pavadinimai nebūtinai reiškia, kad jie iš esmės skiriasi vienas nuo kito. Išskyrus privačius kabinetus, dauguma dizaino variantų apima vienokią ar kitokią bendrą erdvę.

„Tačiau paklausus apie atvirojo tipo biurą, žmonės iš karto pagalvoja apie neigiamą jo pusę – stalų eiles be jokių patogumų ir pertvarų. Stengiuosi vartoti terminą „diferencijuotas biuras“, arba Bürolandschaft, kai noriu apibūdinti organiškesnę ir mišresnę erdvę, o ne visiškai atvirą ar uždarą patalpą.“

Žaidimas žodžiais

Nigelas Oselandas teigia, kad apklausoje apibūdinti skirtingi darbo vietų tipai iš dalies sutampa. Jie apibūdina ne tiek skirtingą dizainą, kiek skirtingas funkcijas ir aspektus.

„Diferencijuotas biuras apibūdina fizinius dizaino aspektus, o lanksčiu darbu ar veikla grindžiamas dizainas yra labiau susijęs su tam tikra elgsena, taip pat su tuo, kaip ir kur dirbate. Iš dalies tai žaidimas žodžiais. Tiek veikla grindžiamas, tiek diferencijuotas biuras yra atvirojo tipo biurai. Tačiau terminas „atvirojo tipo“ žmones atbaido. Man svarbiausia suteikti žmonėms galimybę pasirinkti ir dirbti ten, kur jiems tai pavyksta produktyviausiai.“

Svarbiau nei bet kada

Kaip mokslininkas, Nigelas Oselandas baiminosi, kad dėl koronaviruso pandemijos pasikeitus sąlygoms, apklausos rezultatai gali tapti nebeaktualūs. Tačiau jis padarė išvadą, kad rezultatai yra aktualesni nei kada nors anksčiau.

„Pasirinkimo galimybės, lankstumas, darbas iš namų ir mažesnio tankumo diferencijuotas biuras šiandien yra dar svarbesni nei tada, kai buvo vykdoma ši apklausa. Tikiuosi, jog biurų vadovai padarys tinkamas išvadas, atsižvelgę į tai, kad pandemijos metu, ko gero, 40 procentų darbuotojų dirba iš namų. Tai yra galimybė mažinti tankumą. Jau daug metų stebėjome, kokią naudą teikia veikla grindžiama aplinka ir diferencijuoti biurai, o dabar tapo dar svarbiau faktiškai įgyvendinti geriausią praktiką.“

Tekstas: Lars Wirtén

Apklausą „Asmeniniai biuro prioritetai“ atliko Nigelas Oselandas („Workplace Unlimited“) 2019 m. pirmojoje pusėje Hermano Millerio ir „Workplace Trends“ užsakymu. Iš 4900 asmenų, gavusių apklausos klausimus, atsakymus pateikė apie 700.