De Werkplaats

Viename kampe matome grupę vaikų, žiūrinčių švietimo laidą per televizorių. Šiek tiek toliau du berniukai atlieka aritmetikos užduotis. Kitoje vietoje būrelis mergaičių tvarkosi po menų ir amatų pamokos. Biltovene, Utrechto provincijoje veikiančios „Vaikų bendruomenės dirbtuvės“  veikia kaip gerai suteptas mechanizmas. Didelėje, atviroje, daugiau nei tūkstančio kvadratinių metrų ploto aplinkoje mokosi 300 vaikų, kurie suskirstyti į amžiaus grupes nuo penkių iki aštuonių metų, ir juda iš vieno mokymosi užsiėmimo į kitą. Sistema pagrįsta Kees Boeke, 1926 m. įkūrusio mokyklą, koncepcija.

Tai atvira mokymosi aplinka

Prieš kelerius metus „De Werkplaats“ pasinaudojo galimybe atstatyti ir renovuoti mokyklą. Buvo atsisakyta tradicinės klasių idėjo, o pats pastatatas buvo geriau pritaikytas prie Kees Boeke idėjų. Rezultatas – visiškai naujas mokyklos pastatas, kuriame pamokos dėstomos vienoje didelėje erdvėje, vadinamoje atvirojoje mokymosi aplinkoje.

„Nuo ko man pradėti?“ – atsako Hans Kloosterman, 7–8 metų grupės mokytojas, paklaustas apie šio koncepto pranašumus. „Tai iš tiesų nuostabu. Ankščiau kiekviena mokinių klasė turėjo atskirą klasę, todėl atėjus kitos pamokos laikui reikėdavo perstumdyti visus suolus. Kartais koridoriuje sukurdavome tyliąja zoną vaikui, negalinčiam susikaupti, žinoma, tai nebuvo geriausias sprendimas. Dabar visos klasės dirba vienoje didelėje erdvėje, todėl galima išnaudoti kiekvieną kvadratinį metrą, nes nebešvaistoma vieta koridoriams ir t.t.“.

Suolų perstumdymas tapo praeitimi: „Kiekviena vieta mokykloje yra pritaikyta tam tikram užsiėmimui. Taigi, jei atėjo laikas menų ir amatų pamokai, einame į dirbtuves. Lengvai išblaškomi vaikai eina į tyliąją pastato zoną. Kadangi vaikai juda vienoje erdvėje, nebereikia klasės pritaikyti pamokai.

Atvira mokymosi aplinka suteikia laisvės

„De Werkplaats Kindergemeenschap“ nėra pirmoji pradinė mokykla, taikanti atviros mokymosi aplinkos koncepciją. Mokyklos direktorių Jeroen Goes įkvėpė „De Wittering“ pradinė mokykla Rosmalen mieste. "Ši mokykla taip pat naudoja vieną didelę erdvę. Kaip tik to ir ieškojome, nes norėjome išvengti atskirų klasių. Mūsų nuomone aplinka turi taikytis prie vaiko, o ne atvirkščiai. Atvira erdvė suteikia vaikams daug daugiau laisvės užduotims atlikti ir leidžia nuspręsti, kur ir su kuo jos bus atliekamos. Tai suteikia vaikams reikalingą nepriklausomybę ir laisvą priimti sprendimus. Vaikai laisvai judėdami randa įkvėpimą“.

Stipresnis bendruomenės jausmas

Tai patvirtino Lennartas (10 m.), priklausantis septynerių metų mokinių grupei: „Aš visada rašau savo istorijas sėdėdamas prie lango, kitaip nieko nesugalvoju“. Jam taip pat patinka dirbti kartu su kitų klasių mokiniais. „Dabar galiu sėdėti prie savo draugo, nors jis ir pasiliko kartoti kursą antrus metus“.

„Bet privalumus jaučia ne vien mokiniai, mokytojams tai taip pat naudinga, – teigia mokytojas Hansas Kloostermanas. – Toks darbo pobūdis yra ne toks ankštas, kaip nedidelėse klasėse. Ir tai, kad visa erdvė yra atvira, reiškia, kad galiu vienu žvilgtelėjimu pamatyti, ką veikia visi vaikai. Įvairių klasių mokiniai kartais apsikeičia vietomis, o tai sustiprina vieningumo jausmą. Mano mokomi mokiniai jau nebėra „mano“ – jie yra „mūsų“. Mes padedame vieni kitiems, todėl buvimo bendruomenėje jausmas dabar daug stipresnis“.

Rezultatas – tylesnė mokykla

Tikriausiai manote, kad erdvėje, kurioje mokosi 300 mokinių, yra labai daug triukšmo, tačiau labai klystate. Mokykla jokiu būdu netapo triukšminga. Kad to pasiektų, architektas Keesas Willemsas kurdamas pastato dizainą pirmiausia atsižvelgė į akustiką.

„Štai kur prasideda visas procesas. Jei akustika yra netinkama – visas švietimo konceptas neveikia. Juk jei žmonėms ima trukdyti kitų žmonių keliamas triukšmas, jie ima statyti sienas, o tai visiškai paneigtų mūsų idėją ir grįžtumėme atgal į pradžią. Svarbi sąlyga sėkmei pasiekti yra gera akustika. Prasta akustika reiškia, kad pastatas yra „nesveikas“. Kad būtų išgirsti kitiems žmonėms keliant triukšmą, žmonės ima kalbėti garsiau, todėl sunaudoja daugiau energijos. Žmones taip pat erzina kitų žmonių keliamas triukšmas, todėl suprastėja susikaupimas. Taigi, jeigu vaikai negalės susikaupti, jie negalės ir mokytis“.

Reikalingos garsą sugeriančios medžiagos

Pastato su atvira mokymosi aplinka reikalavimai skiriasi nuo reikalavimų pastatams su įprastomis klasėmis. Patarėjas akustikos klausimais Jeroenas Vugtsas užtikrino, kad būtų laikomasi šių reikalavimų, o rezultatai kalba patys už save. Siekiant optimizuoti akustiką, vadovaujantis architekto konsultacijomis buvo panaudota daug garsą sugeriančių medžiagų ir pastato struktūroje, ir ant sienų bei lubų, kur buvo sumontuotos Ecophon tiekiamos skustinės sistemos.

„Mums patinka į praktiką orientuota Ecophon strategija. Jie daug nusimano apie akustiką ir atlieka daug tyrimų, susijusių su triukšmo poveikiu klasėse. Jei lubos nesugeria triukšmo, atsiranda vištidės reiškinys – tikrai ne idealiausia vaiko mokymosi aplinka“.

Hans Kloosterman sutinka: „Galiu kalbėti su vaikais įprastu balsu, netrukdydamas kitam už kelių metrų dirbančiam mokytojui. Tai puikiai veikia – mes netrukdome vieni kitiems“.

Jam tai yra abipusiškai naudinga situacija: “Esu užtikrintas, kad tai yra ateitis.”

Tektas: Rhijja Jansen

Nuotraukos: De Beeldredaktie/Erik van´t Woud 

Pastaba: Nyderlanduose pradinių mokyklų klasės vadinamos grupėmis, kai 1 grupę sudaro 4 metų vaikai, o 8 grupę - 12 metų vaikai.