Biofilinis dizainas: kaip gamta padeda žmonėms ir verslui klestėti

Žodis „biofilija“ reiškia meilę gamtai. Tai paaiškina žmogaus potraukį gamtai ir norą būti joje. Šį terminą sukūrė Vokietijos ir JAV socialinis psichologas Ericas Frommas, o XX amžiaus devintajame dešimtmetyje išpopuliarino amerikiečių biologas Edwardas O. Wilsonas. Pagal biofilijos idėją, mes turime genetinį ryšį su gamta, nes šimtus tūkstančių metų gyvenome gamtoje ir buvome jos dalis.

Frommas ir Wilsonas pripažino stiprią žmonių reakciją į gamtą, taip pat ir tai, kaip neigiamai žmones paveikia gyvenimas dideliuose miestuose.

„Tai yra vietos, kur daug streso ir technologijų, bet mažai gamtos. Ryšys su gamta mažina stresą ir stiprina mūsų gebėjimą atgauti jėgas. Iš esmės biofilija yra būtent tai, dėl ko mes mėgstame būti gamtoje“, – sako Oliveris Heathas.

Biofilijos idėjas perėmė amerikiečių socialinis ekologas Stephenas Kellertas. Jis sukūrė elementų sistemą, kuriuos galima panaudoti pastatuose ir taip sustiprinti ryšį su gamta. Sistema apima tris pagrindines sritis:

1) Tiesioginis ryšys su gamta
Tiesioginis ryšys su realiais gamtos reiškiniais, tokiais kaip augalai, medžiai, vanduo, grynas oras, lengvas judėjimas, gyvūnai ir net klimato sąlygos.

2) Netiesioginis ryšys su gamta
Atkartojamas ir sužadinamas buvimo gamtoje pojūtis, naudojant natūralias medžiagas, spalvas, tekstūras, raštus ir įvairias technologijas.

3) Žmogaus reakcija į erdvę (erdvės ir vietos patirtis)
Tokių  erdvių kūrimas, kurios yra įdomios, dinamiškos ir stimuliuojančios, taip pat tokių, kurios veikia raminamai ir atpalaiduojamai. Tai apima dalių integraciją į visumą, tarpines erdves, mobilumą ir geriausio būdo suradimą.

„Norėdami projektuoti gerus pastatus, turime atsižvelgti į visus šiuos aspektus. Biofilinis dizainas yra įvairių elementų, susijusių su šiomis trimis sritimis, parinkimas, siekiant sukurti atitinkamas funkcijas darbo vietoje“, – paaiškino Oliveris Heathas.

Įrodyta daugeliu mokslinių tyrimų

Didžiąją žmonijos istorijos dalį gyvenę savanoje, miške ar prie jūros, dabar atsidūrėme urbanizuotoje, triukšmingoje ir sveikatai kenksmingoje aplinkoje. Biofilija remiasi idėja atsigręžti į gamtą, siekiant sumažinti stresą, padėti atgauti jėgas ir pagerinti bendrą psichinę ir fizinę savijautą. Tokios teigiamos žmonių būsenos užtikrinimas įvairių tipų pastatuose, kurie yra svarbūs mūsų gyvenime, teikia įvairiapusę naudą. Oliveris Heathas teigia, kad šią naudą įrodo daugybė tyrimų, atliktų su įvairiais pastatais per paskutinius 30 metų.

„Mokiniai geriau mokosi natūralioje šviesoje, pacientai greičiau sveiksta ir jiems reikia mažiau vaistų, jei gali matyti gamtą. Taip pat yra įrodymų, kad gamta pagerina produktyvumą, kūrybiškumą ir įsitraukimą į darbą. Biofilinis dizainas yra įrodymais pagrįstas principas, tačiau studijų metu apie jį sužino labai mažai architektų ir dizainerių.“

Kaip akivaizdų pavyzdį jis pamini viešbučius.

„Įsivaizduokite, kad keliaujate atostogų ir užsisakote viešbutį, turintį langus į dvi puses – į miestą ir į jūrą. Kurie kambariai bus brangesni? Žinoma, vaizdą į jūrą žmonės vertins labiau ir už jį mokės brangiau.“

Ilgalaikė vertė

Oliverio požiūris į biofilinį dizainą patraukia ne visus ar bent jau ne iš karto. Jis susiduria su nemažai pasipriešinimo dėl nesugebėjimo tinkamai įvertinti gerą dizainą, kai per daug dėmesio skiriama trumpalaikėms išlaidoms, o statybų sėkmė vertinama tik pagal terminų laikymąsi ir biudžetą.

„Jei neatliekame kiekybinių ir kokybinių tyrimų prieš įsikeliant į patalpas ir po to, kaip galime sužinoti, kokią vertę pastatas ir geras dizainas teiks mums ir pastate dirbantiems žmonėms, kuriems skiriama didžioji verslo išlaidų dalis?“

Oliveris pabrėžia, kad renovuojant ar statant naujus biurus labai svarbu laikytis holistinio požiūrio.

„Reikėtų žiūrėti į ilgalaikę vertę. Svarbiausia pritraukti žmones ir užtikrinti, kad jie būtų produktyvūs, sveiki, laimingi ir nenorėtų išeiti iš darbo. Apie 90 procentų įmonių veiklos sąnaudų sudaro sąnaudos darbuotojams išlaikyti. Tyrimai rodo, kad kiekvieną kartą darbuotojui išėjus iš darbo jį pakeisti kainuoja maždaug pustrečio jo atlyginimo.“

„Ilgą laiką laikėmės požiūrio, kad dizainas turi išreikšti įmonės tapatybę – galią, turtą, statusą ar mastą. Tačiau biofilinis dizainas yra labiau vidinis principas. Juo siekiama padėti žmonėms pasiekti tokią būseną, kuri leistų jiems atlikti paskirtas užduotis, t. y. laimingą, ramią, atsipalaidavusią, kūrybišką, komunikabilią ar produktyvią, taip pat padėtų susikaupti ir pasiekti reikiamų rezultatų.“

Fizinis ir psichologinis poveikis

Darbo vietų dizaino versle vartojama daug įvairių sąvokų ir terminų. Keli iš jų: veikla grindžiamas dizainas, biofilinis dizainas ir į žmogų orientuotas dizainas. Ne specialistui gali atrodyti, kad visi šie principai yra susipynę ir susiję su tais pačiais dalykais.

„Būtų galima teigti, kad biofilinis dizainas yra į žmogų orientuoto dizaino dalis. Tačiau aš biofilinį dizainą matau ne kaip dalį, o kaip skėtį, po kuriuo telpa ir kiti principai. Biofilinis dizainas atneša ne tik fizinę, bet ir psichologinę naudą. Jei užėję į pastatą matote vešlius žaliuojančius augalus, iš karto kyla jausmas – jei čia išgyvena augalai, tai gal ir aš išgyvensiu ir klestėsiu kaip jie.“

Kasdienis triukšmas

Oliveris daug kalba apie evoliuciją ir tai, kaip visi mūsų pojūčiai yra susiję su gamta. Klausa yra vienas iš jų. Tūkstančius metų klausa mums padėjo išgirsti artėjančias grėsmes, taip pat ir galimybes. Šakelės trakštelėjimas miške reiškia pavojų, o tekančio vandens garsas reiškia, kad netoliese yra vandens, kuris yra gyvybiškai svarbus.

„Šiandien darbe mus iš visų pusių supa triukšmas: eismas, telefonai, žinutės, spausdinimas klaviatūra, vykstantys pokalbiai. Vargiai galime tikėtis, kad kiekvienas dideliame atvirojo tipo biure dirbantis žmogus gali su tuo susidoroti.“

Štai kodėl Oliveris pabrėžia tinkamos akustikos svarbą.

„Prasta akustika labai pakenks bet kokiam pastatui. Tačiau būtent apie šį dalyką daugelis dizainerių nepagalvoja, kol projektas nepabaigiamas.“

Papildomas garso sluoksnis

Be tinkamos akustikos ir kuo mažesnės reverberacijos (aidėjimo) trukmės, Oliveris ir jo komanda domisi ir tuo, kaip būtų galima pridėti dar vieną garso sluoksnį, kuris padėtų mums jaustis geriau.

„Gali būti labai naudinga turėti teigiamai veikiantį akustinį sluoksnį, pavyzdžiui, gaivaus, tekančio vandens garsą. Jis prislopina kalbos garsą, todėl gali padėti žmonėms mažiau blaškytis ir geriau dirbti, patiriant mažiau fizinės ir protinės įtampos. Tačiau reikia pasitelkti daugiau nei vieną pojūtį – vandenį žmonės turi ne tik girdėti, bet ir matyti. Jei tekantį vandenį tik girdėsite, greičiausiai galvosite, kad kažkur trūko vamzdis, arba užsimanysite į tualetą. O tai gali kelti problemų“, – juokiasi Oliveris Heathas.

Nesvarbu, ar kils problemų dėl tualetų, ar ne, tačiau jei biofilinis dizainas padaro žmones laimingesnius, sveikesnius ir produktyvesnius, ar ne laikas atverti duris gamtai?

Daugiau informacijos apie biofilinį dizainą rasite interneto svetainėje www.oliverheath.com.
Taip pat galite pasiklausyti įrašo apie biofilinę akustiką čia: The Quiet Mark Podcast.

Tekstas: Lars Wirtén
Nuotraukos: Oliver Heath Design