Kalbėjimas ir kalbos supratimas

Kalbos garsai atsiranda, kai oro srovė judina balso stygas ir jos ima vibruoti. Ši vibracija yra pagrindinis tonas, kuris sustiprėja burnos ir nosies ertmėje.  Kuo daugiau oro iškvepiama per tam tikrą laiko tarpą, tuo stipresnis būna garsas. Priklausomai nuo liežuvio ir lūpų padėties, formuojame įvairius garsus - raides - balsius ir priebalsius. Balsiai  (a, e, o ir kt.) yra tiesioginis pagrindinio tono pratęsimas ir yra stipresni už skardžiuosius priebalsius (b, d, g ir kt.).

Balsių garso dažnis yra žemesnis, o priebalsių - aukštesnis. Nors kalbos garsumas priklauso nuo balsių, būten priebalsių pagalba perteikiama informacija. Tuo galite lengvai įsitikinti – nors ir netarsite balsių šnibždėdami, klausytojui bus įmanoma suprasti, ką sakote.  

Išbandykite dar išraiškingesnį būdą. Parašykite sakinį, pirma praleisdami visus priebalsius, o vėliau - visus balsius. Kurį sakinį lengviau suprasti?

Normali  klausa

Balsių dažnis yra 250 –2,000 Hz, skardžiųjų priebalsių (b, d, g ir kt.) - 250 – 4,000Hz. Dusliųjų priebalsių  (f, s, t ir kt.)  dažnis stipriai svyruoja ir yra  2,000 – 8,000 Hz. Kad galėtume aiškiai suprasti kalbą, labai svarbu, kad gerai girdėtume visų dažnių garsus 125 –8,000 Hz intervale, bet ypač svarbūs yra dusliųjų priebalsių dažniai.

Sutrikusi klausa